Kaip perlipti sieną

Kaip perlipti sieną

1989-ieji metai, žmogus su militaristine apranga paspiria akmenį ieškodamas tvirtesnio pamato prisiglausti. O jokios sienos nesimato. Gal tos užtvaros, kurią norėtųsi perlipti, trūkumas priverčia vyrą pasistatyti šalia kitą – fiktyvią sieną, idant neliktų be galimybės susitepti ką tik išsiblizgintus kareiviškus batus. Akivaizdu, kad čia jaučiasi šioks toks fenomenas : nėra sienos, nėra būtinybės ją perlipinėti, nėra vargo, nėra purvinų batų – bet kartais atrodo, jog žmogui avalynė būtent ir reikalinga tik tam, kad ją teptųsi. Iš čia ir atsiranda sienos – tokios, kurios priverstų žmogų panaudoti savo gebėjimus jas perlipti. Mums reikia kažkokio įsivaizduojamo darinio, kurio įveikimas būtų tobulėjimo šaltinis. Žmogaus militaristine uniforma frikcinė siena – Berlyno sienos didumo, skirtumas tas, kad pastaroji nesugriaunama. Vyras ima mąstyti, kokiais būdais ją būtų galima perlipti, jaučia, kad be apgalvoto veiksmų plano niekaip neišsisuks – juk jį to jau mokė karinėje mokykloje.

Pirmas žingsnis – įsitikinti, kurioje sienos pusėje stovi. Jei mūsų veikėjas, ieškantis perlipimo būdų, gyventų dabar, tikrai būtų Pink Floyd‘ų gerbėjas. Staiga priglusdamas prie pamatų prisimintų filmą „Pink Floyd- Siena“(„Pink Floyd – The Wall“) ir jame skambančią dainą „Ar kas nors ten yra?“ („Is there anybody out there“), kurioje ieškoma likimo brolių kitapus plytų. Tačiau ir be to, stovėdamas šalia griuvusio barjero tarp dviejų Vokietijos šalių, susimąsto, kurioje sienos pusėje stovi – juk būdamas vakarų dalyje (suprasti kaip ten, kur geriau) žmogus iš niekur nieko nepuls perlipinėti į rytinę (suprasti kaip į ten, kur blogiau). Žodžiu, svarbu pirmiausia įsitikinti, ar tikrai yra priežastis purvintis tuos ką tik nublizgintus batus ir kartis per sieną. Jų prisistatyti spėsime, o štai laipioti per tas, kurios nenuveda į geresnę pusę visiškai nenaudinga. Mūsų uniformuotasis žmogus įsitikina, kad yra toje išgalvotos sienos pusėje, kuri yra paraleli rytinei ir tikrai tikrai nori pereiti į vakarinę. Todėl pabando užuosti kažką, kas yra iš už nematomosios uždangos ir pajusti iš ten sklindančią naudą.

Antras žingsnis –  suvokti, kokio aukščio užtvarą teks įveikti. Veikėjas apžiūrinėja besimėtančią plytą: niekam nereikalinga, nebenaudojamą. Tokiom plytom tampa žmonės nebetinkantys tobulai valstybei, nebeturintys paskirties joje arba, kai pati valstybė sugriūna. Apie svarbą atlikti savo plytinę funkciją nepriekaištingai puikiai, norint išlikti tobulos sienos dalimi, kalba Platonas „Valstybėje“. Jo aprašomos vieningos šalies statinį būtų itin sunku įveikti, kadangi kiekviena plyta yra ten, kur ji turi būti, idealiai tinkanti. Paprasta suvokti, kad be tinkamo pasiruošimo šios sienos neperlipsi – tokia ir aukšta nelyginant Babelio bokštas ir tvirta it karalių rūmai. Taigi ir uniformuotasis su nublizgintais batais įsivaizduoja ne tokią neįveikiamą sieną, bet kitokią – penkių metrų aukščio ir pusės metro storio. Ir štai dabar kai žino savo sienos matmenis, veikėjas galės tinkamai pasiruošti išbandymui.

Trečias žingsnis – prieš bandydamas kabarotis per užtvarą, įveik dar vieną sieną – perlipk per save. Kad ir kaip būtų baisu kovoti su savimi, kai žinai visas savo silpnąsias ir stipriąsias savybes, tai būtina ir neaplenkiama užduotis. Žmogus kareiviška uniforma neišsigąsta, pastaroji vidinė siena nėra didesnė už tą, kurią ruošiasi pats perlipti vėliau. Skirtumas tik tas, kad vidinė siena vieno žingsnio dydžio. Kodėl? Todėl, kad tas pirmas žingsnis savo sunkumu prilygsta keliems šimtams kitų žingsnių. Vidinės sienos  paskirtis ne suteikti žmogui fizinių išbandymų, o tiesiog ištreniruoti jo drąsą, gebėjimą prisiversti. Mūsų herojus prisimena savo metro ilgio kliūties įveikimą : nevikriai atsispiria, susvirduliuoja, vis dar svarstydamas, ar tikrai verta, įsikabina rankomis į mažas plyteles, užsimerkia iš baimės ir nė nepastebėjęs kaip, įveikia save.

Ketvirtas žingsnis – pasirinkti tinkamas priemones. Buvęs kareivis atidaro savo kuprinę, atriša taip senai užveržtus mazgelius ir ima nagrinėti vidų. Visu pirma pastebi nepanaudotą granatą. Čia – netinkamos priemonės pavyzdys. Aišku, galima sakyti (ir nemanykite, kad pats žmogus su uniforma apie tai nepagalvojo), kad menką sieną lengvai išsprogdintų ir taip paprastai viskas baigtųsi. Bet netiesa, mat užduotis buvo pačiam perlipti sieną, ir, kai jau padarytas pirmasis žingsnis, sprogdinti būtų nei šis nei tas – visiškas užduoties neatitikimas. Kita vertus plikomis rankomis kabarotis būtų vėlgi neprotinga – išnaudojama daug fizinės jėgos, kurios įprastai nė nepakanka. Todėl savaime linkstama prie minties, kad štai kažkaip sumaniai panaudojus turimas priemones galbūt žmogus ne tik įveiktų kliūtį, bet dar ir nors kiek patobulėtų. Tad vyras su karine uniforma sugalvojo genialų planą kaip perlipti sieną. Ir tas genialumas visas glūdi tame, kad to plano jis niekam neišduoda, mat tik sukurdamas savo originalią strategiją žmogus gali įveikti bet kokią kliūtį. Nes toji siena, vos tik pradedi trokšti ją perlipti, tampa sizifo akmeniu (Alberas Kamiu – „Sizifo mitas“): lipdamas jautiesi laimingas, net žinodamas, kad tuoj tą sieną teks perlipti antrą kartą.

Trumpai tariant nėra jokios tikslios galutinės sienos perlipimo formulės. Aišku, yra daug patarimų, kaip nesuklupti dar nė nepradėjus įveikinėjimo etapo: įsitikink, kad reikalinga perlipti sieną; nepasiryžk neįveikiamai užduočiai; tvirtai įtikink save, kad gali; nesinaudok neteisingom priemonėm. O dėl viso kito, deja, teks rūpintis pačiam, nes kiekviena siena yra pernelyg glaudžiai susijusi su individu, kuris nori per ją perlipti. Ir štai žmogus su militaristine uniforma pagaliau gali atsipūsti, pasidėti nubrozdintus batus, mesti šalin uniformą ir išsimaudyti laisvos šalies upėje. Pagaliau grįžęs namo jis nebebijo būti paprastu žveju, atnešančiu sūnui, kuris, beje, mėgsta klausytis Pink Floyd‘ų dabar, kai jau išsipildžiusios aukštos viltys (aliuzija į Pink Floyd – „High Hopes“), savo sugauto maisto; nebebijo tas, kuris perlipo sieną.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s