PasiSkoudinam arba Brauku po Žemaitėj, kap bebra brauk su sav mondra oudeg i vakas

Kur buvę kur nebuvę sumąstėm (o tie didieji mąstytojai buvo moteriškos lyties: Vaiva, Laima, Jorigė ir aš – Mo),kad vasara nebus vasara, jei neaplankysim gražiausių kraštų ir šaunių draugų iš Žemaitijos. Netikėtai atradom ne tik Žemaitių krašto grožybes ,bet pakeliavom po visokio plauko šaleles. Tad kas labai labai ir net labai ir tik labai neturit ką veikti, leiskimės į 16 skyrių kelionę:

Chapter 1. Skundai

Šiaip jau aš nemėgstu skųstis, bet šį kartą kažkaip nei šis nei tas būtų, jei neatskleisčiau rytinio fiasko priežasčių. Pabudome ir kelkimės  laikas išmušė labai anksti, maždaug 4h ryto. Ar iš vakaro buvom Plėjuj? O kaip gi! Taigi miegojom apytiksliai 3 menkas valandikes. Aš žinoma atsikėlus susimečiau likusią mantą į kuprinę ir dėlto ji buvo ne mažiau prikimšta nei arbūzais kemšami maišai. Įsidėjau daug rūbų visiems netikėtiems atvejams ir aišku vėliau supratau, kad įsidėjau ne tuos rūbus, bet ką jau čia- man patinka ant kupros temptis viską, ką tik galiu. Žodžiu bėgtelėjau į stotelę (ne dėl to, kad vėluočiau, nes net anksčiau išėjau (bet ne taip anksti kaip Jorigė), tiesiog toks jau įprotis), čia susitikom visos išksyrus Laimą, kuri nepatyrė rytinio fiasko. O fiasko buvo toks, kad tiesiog neatvažiavo pirmasis troleibusas. Ėmė ir neatvažiavo. Aš šiaip labai pasipiktinus. Kaip taip galima? Visi žmonės laukia, gal jiems į darbą, gal jiems traukinys, o čia ima ir vairuotojas pramiega. ir jam nusispljaut. Tad štai, kvietėm taksi ir leidom savo brangius ilgai taupytus pinigus dėl Vilniaus viešojo transporto klaidos! Nekenčiu jų. Dabar visai nesmagu jais važinėt, nes amžinai neatvažiuoja (vėliau vėlavau 20min į filmą, nes vidury baltos dienos dar vienas autobusas sumanė, kad nereikia atvažinėt ). Gerai, kad taksi buvo toks greitas ir neužsiplėšė daugiau nei tikėjomės. O ir Laimą pamačius linksmesnės pasidarėm.

Keliavom traukiniu ir man traukinys smagiausia keliavimo priemonė (ant žemės). Jis taip smagiai kratos, bilda, ir vaizdai visai šaunūs matosi. Pavalgėm guminukų, patauškėm, pasiplanavom detales, pasnaudėm, pravažiavom Šiai(tai toks miestelis,kaip Telšiai, tik Šiai). Ir greitai gana atvažiavom į Plungę, kurioje sutikom Einarą Eringį Eringioką Ei Narą, Eldorado princą.

Beje, vykdom projektuką “Pievagrybių auginimas ir REALIZACIJA”

Chapter 2.  Transilvanija.

Štai taip, Einaras asiemė mus su mašiniuku ir kelyje atradom (labai greitai šiaip jau ) super kietą dainą, kuri tapo mūsų kelioniniu hitu. Pasilinksminom žodžiu kaip tik mokėjom. Pakeliui į Transilvaniją (taip mes pavadinom nesąmonių muziejų (arba kažkokią sodybą, kuri yra muziejus)) Ei pravedė mum trumpą ekskursiją apie čionykščius kraštus.

Nesąmonių muziejus – tokia vieta,kur eksponuojami visokie dalykai. nuo a iki z. ir tai jums ne koks modernus fluxus menas. Ne ne ne, čia ganėtinai old style nesąmonės. Visokie paminklai, nurautos skulptūros. Iš esmės gana daug tokių religinių temų. Ir mes nė velnio nesupratom prie ko tie svogūnai ir kryžiai viename spote. Ir prie ko tas milžiniškas tankas? Na, bet ko tik nebūna Transilvanijoj? arba kaip mes praminėm -WTF muziejuj.

Chapter 3. Kad tik neįnarnintų mažas baltas.

Vėliau nuvažiavome prie 15metrų bokšto. Iš čia matėsi visa panorama,tokia graži ir miela. Su Jorige sumąstėm, kad viršuje reikia praeiti per norų trikampį (žinot, Vilniuje yra Norų plytelė Katedros aikštėj, tai čia panašiai, tik skersinių trikampis vietoj plytelės). Bet labiausiai pralinksmino mažas baltas šuo, nes tokių aš ypač bijau (ilga istorija). Esmė, kad jis toks evil šuo, jo žandikaulis nenupasakojamos formos.Visada atrodo piktas, nebent išsišiepia be dantų. Lyg ištrauktas iš komiksų žurnaliuko kokio. Ypač ypač ypač kietas.

Chapter 4. Švedija

Štai, nuvažiavom mes į Akmenų muziejų. Tiesiog ramiai palaipiojom, pasivaikščiojom. Man kvepėjo Švedija. Niekada ten nebuvau, bet akmenys buvo. Todėl ir kvepėjo.Jorigė dar palagino eidama per medį (hahaaa, o ten draudžiama laipiot). Ir dar matėm žuvį vidury miestelio. Na, tikiuos ji ten šiaip… atostogavo…

Chapter 5. Islandija

Užvažiavom pas Einarą,pasidėjom daiktus. Sutikom jo gryną žemaitišką šeimą. Tada prie mūsų prisijungė Viksius (Vilius) ir visi patraukėm link Latvijos. Tiesą sakant mes neturėjom dokumentų (tik protingoji Jorigė pasiemus buvo), tai juokavom, kad nelegaliai važinėjam čia į tą Latviją. Tikslas buvo … pelkė.

Apsišarvavę super duper kietais botais (mano languoti, Laimos jai žymiai per dideli, Jorigės caraičio batukai ir Vaivos… o Vaivos tai ne botai, o tiesiog laaaaaabai labai ir net labai gražūs batai),patraukėm per slidžias Latvijos lentas pelkėje.O ta pelkėne šiaip kaip kokią aš įsivaizduodavau (pilką , niūrią, neįdomią),o labai graži, jauki, stebuklinga. Tikra Islandija. Tie laukai, žemaūgiai medeliai, takelis į niekur…. Labai geras jausmas, eini su savo mintim arba bendrauji. Gera gera gera. Atradau savo lietuvišką Islandiją.

Chapter 6. Amerika.

Vakarop  važiavom į Ameriką. (: Apie ją esam daug girdėję ir situacija panaši į “Kas tas Plėjus” situaciją. Tik šįkart klausdavom “Kas ta Amerika?”. O Amerika yra … šalia Skuodo.Ten,kur švaru, jauku, kvepia medžiu, sukasi bičių malūnėliai,teka upė, kur net lauko tualetas su širdele. Neapsakomai gerai toj Amerikoj. Gal todėl ją taip ir vadina?

Šventėm Jonines (: Kūrenom didelį didelį laužą, kepėm dešreles ir ne tik kepėm, bet ir valgėm,bendravom, daug daug daug bendravom (susipažinom su dviem panelėm – Asta ir Raimonda), prisijungė Robis ir Rokas.  Ir čia jums ne kokia amerikietiška Amerikos komedija – mūsų buvo 10 ir ryte liko 10,  niekas nesukėlė bėdų, niekas neprisidirbo. Šokinėjom per laužą, aš gal ne visai tiksliai, bet svarbu stengiausi. Valgėm čiumaką (o kaip be jo?). Alų midų gėrėm ir Vytautą – taip taip,Vytautą. Tiesiog buvo linksma. Ir net keista, kad gerai išsimiegojau. (na, bent aš. Nors Rokels mūsų dažnai vos neišmesdavo iš čiužinio, bet aš stipri mergiotė – atsilaikiau ir dar Vaiva beveik apgynė).  Išsiaiškinom, kad aš esu geriau nei Dormeo čiužinukas.  Su merginom prausėmės upėj kebliom sąlygom, bet kur čia skųsies, juk šaunus išbandymas neįkristi. Jorigė sakė, kad šitoj Amerikoj taip visą dieną galėtų ir vaikščioti su pyžama. ir tikrai – šaunu būtų. (:

Po Amerikos pavalgėm Skoudo turguj Kebabų. Skanūs. Tikrai skanūs. Nors ir sunku buvo pabaigti viską. Einaras valgė dviejų neįveikųsiųjų, nes negi išmesi gerą maistą?

Chapter 7. Skoudiškasis Rango

Užėjom į Skuodo turgų. Nes Rokas ten nusipirko fotiką skaitmeninį (veikiantį) už 8lt(regis). Tai mąstėm, kad tikrai kažką ten turim ir mes rasti. Ir kur buvus kur nebuvus Vaiva užsideda kogel mogel skrybėlę!!! Bet jau tokią juokingą!!! O paskui ima vieną po kitos traukti dar nurautesnes kepures. Ten tikras WTF skrybėlių rojus! Ir Jorigėlė nutarė vieną jų nusipirkti. Pavadinome ją RANGO. (skaitykite toliau ir suprasite). Tokia meksikietiška nurauta skybelaitė,neaiškios formos ir dydžio, su besimusikuojančiais burbuliukais. Na… ko tik nebūna šiais laikais tam Skuode.

Chapter 8. The ROCK and The feelings.(jautriems arba beširdžiams patartina šito skyriaus neskaityti)

Kitas objektas – Barstyčių akmuo. Galingas it galingiausias ąžuolas. Didesnis už Puntuką. Akmenų akmuo.The ROCK. (nepainioti su Rokiu,nes šis galių įgavo tik vėliau).  Čia visi užsilipom ant to super kūl akmens ir … tiesiog buvom. O būti su draugais yra geriau nei kažką veikti be draugų. Gal čia ir jautrioji mano pusė įsikiša, bet buvo GERA. Žiūriu į visus tuos žmones ir jaučiu, kad atpažįstu jų šypsenas, žinau, kodėl jie juokiasi,kodėl kartu kikena. Žinau jų išmetamas pozas, kai jiems linksma (pvz Einaro kultūristinę pozelę arba visų Andrėjišką/batmanišką gestą). Viskas atrodo taip ir turėtų būti : visa draugų šeima ant vieno didelio kieto akmens, po tvirtu pamatu, palaikantys vienas kitą, kad nenukristų, pakutenantys, kad pralinksmėtų. Aš gal dabar ir truputi ašaroju (bliaunu kaip reikalas), bet labai geri prisiminimai. Darėm ant to akmens tai, ko niekada nesame darę: gulim, svajojam, daroma atsilenkimus, skaitom sms žinutes, fotografuojam, plojam bėgantiems į prūdą vietiniams berniukams, bet svarbiausia – BŪNAM su DRAUGAIS. Man nėra svarbu, kad pažįstu juos ne taip ilgai,nėra svarbu, kad apie jų gyvenimus žinau  vis dar labai mažai, nėra svarbu, jei jie laiko mane ne daugiau nei gera pažįstama, svarbu, kad aš žinau, kad yra tas JAUSMAS,tas gerumo jausmas būnant su jais.

Chapter 9. Norvegija

Žinot, kas yra stipresnis už Vytauto mineralinį? Ogi šaltinėlis. Šventas šaltinėlis. Tikra Norvegija šaltinėlyje. Visokie vulkanėliai, trykštantis gėris. Superb. Atsigėrėm ir iš karto pajutom kažką. Kai kurie tai pavadino galiom (t.y. Rokis), kiti gi įgavo pasiutelišką norą mėtytis dumbliais (t.y.Eringioks), treti (t.y. Aš) mąstė,kad vanduo iš krano irgi panašus,bet šitas kietesnis morališkai. O paskui tie, kurie mėtėsi dumbliais, valė man kelnias. Įdomus labai darbas ir dar keisčiau iš šalies atrodo.

Chapter 10. Užsienio Latvija.

Latvijoj, nepertoliausiai Skoud yra Papė. Ten mes ir patraukėm. Kelionėje kelelis labai dulkėjo, bet su gera muzika pasilinksminom. Sustojom prie vieno gražiausio namelio kada nors matyto mano gyvenime. Tiksliau labai pati namelio aplinka suteikia grožio. Dera. Pasijutau kaip tikram užsieny, nors Latvija ir Lietuva labai panašios.

Vėliau brolužiai žemaitužiai apsikeitė pokštais. Einaras apgavo Roką, kad toje vietoje, kur sustojom jau reikia išlipti,o pats su kita mašina nuvažiavo,kai mes patikėję išlipom.Tuomet prie jūros Rokis apgavoEinarą,kad neva dingo šio kuprinė. Na tikri pokštininkai, kai pagalvoji.

O jūra jūra tu stebuklas. Tikrai, dievinu jūra. Man ji negali nepatikti, net jei į ragą sušalčiau.(Nors šiaip, jei sukepčiau saulėje, tada gal net ir nepatiktų. Karštis man blogiau nei šaltis,gal todėl, kad perkaitus saulėje negali prašyti žmonių, kad atvėsintų, nes tai nebeįmanoma.Priešingai nei sušalus prašyti, kad sušildytų). Geras tas jūros vėjas, gera pasivaikščioti ir vienai. Man atrodo, kad jūros klimatas įkrečia proto. Kažkaip. Taigi apmąsčiau viską, geriau pasidarė iš karto (nors aišku nebuvo net blogai). Vėliau į pabaigą susirinkom visi stebėti kaip du baywatch’ai maudėsi. Šaltyje. Bet nieko baisaus Robis ir EiNaras ištvermingi, tikri vyrai!! ((:
Ir šiaip dar visokių smėlio ir lazdų karus sužaidėm.

Chapter 11. Get fun with Rango.

Vakare važiavom pas Viksių žiūrėti filmo. Ir kokio?ogi Rango. Ir netikėtas siužeto vingis – Skrybėlės, labai tokios kaip kad Jorigė nusipirko. Todėl ir davėm vardą Rango. Toks pusė velnio filmukas (: Pasirodė keturios pelėdos ir nusprendėm, kad panašios į mane. tai keturios Monikos nučyrino vakarą. O šiaip pasnaudėm dar truputį. nes po ilgos dienos buvo kiek nuvargę. Vaikinukai ant Vaivos pečių, pilvo ir kelių susirangė. Patogu mergaitei buvo. Bet pati norėjo (juk norėjai :P ).  Taip ramiai pasiruošėm didžiajam kitos dienos išbandymui …

Chapter 12. Indija.

A eis nuligt? Tokiomis frazėmis pasimokėm derėjimosi meno ir nuvažiavom į Rietavo (dažnai mano vadinamo Rietavos turge) turgų. Čia – tikra Indija. Visur prekeiviai, neaiškūs šuksniai (žemaitiškai, lyg nelietuviškai), derybos. O prekių pasirinkimas nuo a iki z. Nuo gyvūnų (beje, bet kur važiuodami stengėmės pamatyti gyvūnų:lapė,Jorigė įsivaizdavo, kad matė kirstuką,matėm sakalą (nu tikrai turbūt), iškamšą turguje, top šou),manekenų galvų, fotikų, dviračių detalių,iki rūbų, kojinių, papuošalų, gitarų… žodžiu galima rasti ko tik nori (: .

Mano pirkiniai: BATdance vinilinė plokštelė su batman ženklu, keletas papuošalų ir akiniai nuo saulės.

Chapter 13. Born to be wild.

Na štai… taip ir baigėsi kelionė. Dar pavalgėm, pasisvečiavom pas Rokį pokį, susipažinom su jo sesute Urte (kieta mergička, panaši į Rokį iš manierų). Tada atsisveikinom su Eringiais.

Dar aplankėm Skoud jūrą. Ežerą. Ir važiavom su Elenora numei. Skambant Born to wild , pro atvirą langą džiaugiausi. Krykštavau in my way. Svajojau apie raudoną Mustangą ir lėkimą 180km/h greičiu kokiame nors Amerikos kreitkelyje su raudona skraiste ir kietais nuo saulės akiniais. Kai atsipeikėjau nuo svajonių išgirdau keltą pamėgtų dainą, keletą naujų. kieta muzikytė. Atsisveikinombe ašarųsu Rokiu ir kaip atvažiavom taip ir grįžom. Vos nekilo fiasko dėl sedėjimo vietų (man pardavė kitam vagone nei Jo su Va, o ir jom toliau viena nuo kitos. ), tada kilo skandalėlis, kad visi sėdi ne savo vietose. Bet išgyvenom šią audrą ir visos laimingai grįžom namo. Su lauktuvėm, su kuler muler prisiminimais.

Chapter 14. Jėga.

Jėga.

Chapter 15. Muzika:

Visos kelionės atradimas:

Linksmutė:

Angliškas repuks ?

Roberto daina (“Kai pamiršiu, kas esu,paklausysiu šitos dainos)

Tik Rietavosturge galima rasti tokių gėrybių:

Svajonių daina su mintyse mustangu

Tuc tuc gabalas:

Mano ryto išsitaškymo dainikė:

Chapter end. Foto galerija. (nuotraukos mano (img…),Vaivos Vareikaitės (dsc…) ir Jorigės Kuzmaitės (0…)

Extra Chapter: Eilėraštis. 

Autorės: Jorigė Kuzmaitė ir Laima Budėnaitė

Modern poetry
“Paveizėk i brauk numei”

Kap top šou,tep top troupne švak bebra
i ano mondri vaka
prie štoulplaids i inarnino mun unt drobynu.

p.s.Taip pat, kaip jau tikriausiai supratote, su manimi buvusi Vaiva mielai aprašė kelionę išskirdama pagrindinius dalykus. Rasite ČIA

About these ads

2 thoughts on “PasiSkoudinam arba Brauku po Žemaitėj, kap bebra brauk su sav mondra oudeg i vakas

Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s