LAIŠKAS

Mielas nepažįstamasis,

Rašydama tau laišką truputį bijau. Rodos imsi ir nesuprasi manęs. Ši natūrali baimė atsirado dėl to, kad neįsivaizduoju ką galvoji, kur esi, neturiu jokio ryšio su tavimi. Tačiau tada pagalvoju, kad tu pats geriausias šio laiško skaitytojas, nes visiškai tavęs nepažinodama iš tiesų tave pažįstu geriau nei draugus, taip kaip kartais pažįstu save. Ir visai ne dėl to, kad visi esame giminaičiai nuo Adomo ir Ievos laikų. Ne, pažįstu tave todėl, kad gyvenam tam pačiam pasaulyje, toj pačioj visatoje, kurioje aš rašau, o tu skaitai ir abu vadiname save – Aš. 

Žinau, ką tikrai mėgsti daryti. Mėgsti atspėti. Atspėjau? Visi mėgsta atspėti. Jaukusis žmogau, tai kad nieko per daug nežinau apie tave, o tu apie mane, leidžia mano vaizduotei išdarinėti beprotiškus dalykus. Tu esi Šriodingerio katė. 

Vienu metu tu esi čia ir tavęs čia visai nėra, tu kažkur Amazonės džiunglėse tvarstai paukščiukams sparnus; vienu metu tavo akys ir mėlynos ir žalios. Tavo viena koja ilgesnė už kita, bet kartu jos ir vienodo ilgio. Mes esam draugai, artimieji, giminaičiai, galingiausi priešai, ką tik susiburkavę jaunuoliai vis dar bijantys paimti už rankos, du nepažįstami šiandien praėję vienas pro kitą ir nė nežvilgtelėję į viens kito veidus, esam širdies dama ir džentelmenas, sugyventiniai, kaimynai : pikdžiūgaujantys dėl degančio stogo, kaimynai – atnešantys užkąsti nuostabiausių pyragų, kai liūdna, kolegos, žmonės susitikę bare : tu man pasiūlei išgerti, o aš atsakiau, kad negeriu ir mes daugiau niekada nesusitiksim.  Mes esam du žmonės mėtantys akmenukus į skirtingus vandenynus. Tu ir aš niekada nesusitiksim ir taip pat tu ir aš jau sėdėjome prie betoninių laiptų ir jau kalbėjom apie gyvenimą. Mes esam tie, kurie geria kakavą su cukrum ir geria kakavą be jo. Tu esi tas, kuriam paspaudžiau ranką, arba koją. Tu esi mergaitė, kuriai patinka ką tik uždegto degtuko kvapas. Tu esi aukštas tamsiaplaukis, kuris ateisiantis išžūdyti visos Petriuko šeimos, tačiau paliks Petriuką gyvą, kuris tave pažinos. Tu esi aktorius vaidinantis visuose filmuose. Esi Hamletas niekada nesupratęs būti ar nebūti. Tu esi draugas, nesuprantantis koks esi branginamas. Tu esi vaikas, kurio galvelėj vis dar yra visi klausimai visiems atsakymams. Tu esi bobutė maitinanti balandžius autobusų stotelėse, kalbanti dalykus, kuriais niekas netiki. Tu esi mama vakuojanti agurkėlius. Tu esi mano sūnus, kurį mokysiu, jog pasaulis yra nežmoniškai geras. Esi tas, kuris visada ieškojo savęs ir niekada nerado, nes niekada nebuvo pamestas. Tu esi tas, kuris sakosi, kad nieko nebijo ir tas, kuris bijo manęs. Tu bėgi kartu su manim, nes mes visada vėluojam, bet ir visada suspėjam. Tu keliausi su manimi į Islandiją ir dėsi lavą į kišenes lauktuvėm. Tu kalbi visom pasaulio kalbom, net ir Dievo. Tu niekada nesi girdėjęs apie Allan Watts ir Anis Mojgani, bet esi išklausęs viską ką jie yra kada nors kalbėję. Moki gaminti it puikus prancūzų šefas, bet dar niekada nesi valgęs, nes niekada nesi gimęs. 

Tu esi galvosūkis. Eksperimentas. Čia ir ne čia. 

Tave pažįstanti,
Su meile dalykam,
Mo.